PLAČIAU APIE ZUMBA, SPORTĄ IR MOTYVACIJĄ
Zumba – tai aerobika pagal Lotynų Amerikos ritmus, ji apjungia daug stilių: salsa, cumbia, reggaeton ir dar daug visko. Kas gali atrodyti kitaip nei kituose užsiėmimuose – tai kad apšilimas būna pats šokis, kuris Zumba vadinamas "warm up" ir susideda ir 3 dainų. Juose parenkami nesudėtingi judesiai po truputį greitėjantys, apšildantys visą kūną. Vėliau greito tempo šokiai keičiami į lėtesnio, taip treniruojama širdis, ištvermė, intensyviai deginamos kalorijos. Tai kad gale sporto darome pratimus – pridėjau aš pati, tai į Zumba programą neįeina. Papildomi pratimai leidžia labiau pasiekti norimų rezultatų ir sutvirtina kūną, kas šokiams yra labai svarbu.
Ką daryti, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus: numesti svorį, sustiprėti, gauti daugiau energijos ir pan.
Pirmas ir svarbiausias dalykas yra motyvacija. Tik ji lems, ar pasieksite savo užsibrėžtus tikslus ar ne. Nes jei sakome nėra laiko, man per sunku, man nepavyks, man nekrenta svoris, aš nemoku šokti...Tai tik pasiteisinimas, nes tiesiog neturite motyvacijos.
Pirmiausiai reikia užsibrėžti tikslius, sveikus ir pasiekiamus. Labai svarbu remtis patikimais šaltiniais tiek dėl sporto, tiek dėl mitybos. Jei imsitės savavališkai laikytis X dietos, kuri nėra aišku, ar subalansuota ir sveika, galite organizmui daugiau žalos padaryti nei naudos. Vietoj išsvajotų numestų kilogramų po dietos turėsite riebų pliusą ir nuleistas rankas, kad sveika mityba ne man.
Esu licenzijuota sporto trenerė ir Zumba instruktorė, bet mitybos mokslų nesu baigusi. Nors daug domiuosi, skaitau specialią literatūrą, lankausi specializuotus seminaruose ir kas svarbiausia savo kūnu perėjau tikrą dietų pragarą. Todėl galiu pasidalinti ir motyvuoti atrasti gyvenimą be dietų, atrasti sveikus ir skanius patiekalus ir pamilti savo kūną tokį koks jis yra bei po truputį siekti savo tikslų (nuolat dirbant ir nebūtinai darbas turi būti nemalonus). Man Zumba, specialūs parinkti pratimai yra malonumas, ko nepasakyčiau apie sporto salę, bėgimą. Esu lankiusi tiek sporto salę, tiek bėgiojus, tai prisiversti tikrai reikėjo ir manau gyvenimas per trumpas daryti nemėgstamus dalykus, kurių ir taip netrūksta gyvenime. Gal kitiems atvirkščiai patinka bėgimas, o šokiai visai ne prie širdies.
Grįžtant prie mitybos. Vaikystėje dėl daktarės netinkamai parinktų hormonų (jų man net nereikėjo) priaugau svorio ir dėl to patyriau patyčias. Kadangi turėjau geležinę valią, skaičiau „Panelės“ žurnalą, tai nusprendžiau, kad laiminga būsiu tik kaip rašė žurnale sportuodama aktyviai ir laikydamasi dietos. Ir ką galvojate, "nusisportavau" ir su mityba taip nualinau organizmą, kad galima sakyti buvau kaip iš "Osvencimo" stovyklos. Iš to laikotarpio turiu dar nuotraukas, kurios primena apie žalingą dietų įtaką. Tai labai žiaurus etapas, nes priėjus tam tikrą ribą tu nebegali nustoti mesti svorio. Gerai prisimenu, kai norėjau normaliai valgyti, bet tiesiog negalėjau, nes normaliai valgyti man prilygo tas pats, jei Jums sakytų: „šok pro 6 aukšto langą“ – neįmanomas dalykas. Ir tik didelių pastangų dėka pradėjau valgyti. Taip kuokštais slinko plaukai ir kas baisiausia visiškai sutriko sotumo jausmas. Nuolat jaučiausi alkana ir galėdavau suvalgyti bet kiek maisto (esu vieną kartą su uogiene suvalgiusi du kepalus duonos vienu prisėdimu). Šis etapas įtakojo tai, kad priaugau be proto daug svorio ir vėl patyriau patyčias. Esu be galo dėkinga likimui, kad turiu nuostabius draugus, kurie mane labai palaikė ir supratau, kad tik sveikai maitindamasi būsiu laiminga ir baigsiu alinti savo organizmą. Taigi dabar tikrai galiu drąsiai sakyti, kad savo kūną myliu, sportuoju tiek kiek man patinka, valgau mėgstamą maistą, stengiuosi maitintis sveikai, subalansuotai, ne visada išeina, bet tobulumui ribų nėra ir svarbiausia kad sportuoti man savęs nereikia versti, kaip ir valgyti sveikesnį maistą. Aš atradau labai skanius patiekalus, kaip ir desertus. Pasimėgauju ir „nesveiku“ maistu, bet dėl to savęs nekaltinu.
Kokie dalykai svarbūs norint numesti svorį
Galioja labai paprasta taisyklė – jei norime gyvenimo kitokio nei dabar, turim daryti tai, ko iki šiol nedarėme.
Taigi svorio metime, tai būtų kitas gyvenimo būdas. Nėra tokios dietos, kur savaitę vien valgant kopūstus nukritęs svoris negrįš valgant įprastą maistą. Nėra stebuklingos piliulės (legalios, kuri nekenktų sveikatai), kurią išgėrus po savaitės numesite svorį.
Yra tik paprasta taisyklė, kad svoris kris, kai subalansuosime gaunamų kalorijų kiekį su fiziniu krūviu.
Jei laikysimės drastiškos dietos, organizmas įjungs bado rėžimą ir visas maistas eis į atsargas, nes organizmas taip bando išgyventi ir nesupranta, kad Jūs norite tiesiog sulieknėti.
Ilgalaikius rezultatus duoda tik būdas visam laikui pakeisti mitybą, jei ji nėra subalansuota. Galima eksperimentuoti ir pasirinkti mėgstamus produktus ir tikrai nereikia valgyti prėskos košės, nes yra sveikų labai skanių padažų ir priedų, tik klausimas ar mes pasirengę keistis ir turėti ilgalaikius rezultatus, ar ieškome trumpalaikių sprendimų ir nepavykus po savaitės ar mėnesio viską metame.
Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą sportą ir fizinį krūvį. Norint turėti bent minimalius rezultatus, reikia sportuoti mažiausiai tris kartus per savaitę ir krūvis palaipsniui turi didėti. Negalima šokti puse kojos, nes rezultato nebus. Reikia save atiduoti ne 100%, o 200%. Kaip tik žiūrėjau sporto užsiėmimų lankomumą, tai tik kelios moterys grupėse ateina beveik į visas treniruotes – dauguma po treniruotę į savaitę (arba su -
savaitės praleidimu). To tikrai nepakanka ir dar labai svarbus dalykas, tai kiek mes atiduodame save sportui, ar išspaudžiame maksimumą, ar padarome dar vieną atsilenkimą, kai jau atrodo viskas. Rezultatams pasiekti reikia nuolatos laikytis nustatyto plano su mažais nuo mūsų nepriklausančiais trukdžiais.
Aš pati į lankomumą žiūriu labai atsakingai, gal dėl to, kad mane močiutė nuo 3 metų vedė į būrelius ir pamenu vesdavo per lietų, per pūgą, kartais net turėdavo laukti lauke žiemą. Man išliko atmintyje tas atsakingumas, tikslo siekimas ir sūnų, kai leidau į būrelius ir kai pati ką lankydavau, jaučiau atsakomybę ateiti, atrodo jei praleidi, net negeras jausmas. Ir kas labiausiai džiugina, kad nuosekliai siekdamas tikslo jį pasieki, supranti, kiek tai kainuoja darbo, bet pasirinkus mėgstamą sritį, tiek pats darbas, tiek ir rezultatas būna malonus.
Dar labai svarbus dalykas yra miegas, kaip bebūtų, bet jei darbas/būdas įtakoja, kad einate labai vėlai miegoti (apie 12-1/2 nakties), tai įtakoja Jūsų nuotaiką, energiją ir žinoma maistą. Tai net įrodyta moksliškai, kad apetitas būna didesnis, kai mažiau miegame ar einame miegoti vėlai. Organizmas tarsi nori kompensuoti energijos trūkumą dėl miego stokos.
Taigi, jei nebijote permainų ir norite jaustis geriau, galite parašyti man asmenine žinute.
Toms, kurios yra labai motyvuotos suteiksiu nemokamas konsultacijas ir pasidalinsiu savo patirtimi.
Ką daryti, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus: numesti svorį, sustiprėti, gauti daugiau energijos ir pan.
Pirmas ir svarbiausias dalykas yra motyvacija. Tik ji lems, ar pasieksite savo užsibrėžtus tikslus ar ne. Nes jei sakome nėra laiko, man per sunku, man nepavyks, man nekrenta svoris, aš nemoku šokti...Tai tik pasiteisinimas, nes tiesiog neturite motyvacijos.
Pirmiausiai reikia užsibrėžti tikslius, sveikus ir pasiekiamus. Labai svarbu remtis patikimais šaltiniais tiek dėl sporto, tiek dėl mitybos. Jei imsitės savavališkai laikytis X dietos, kuri nėra aišku, ar subalansuota ir sveika, galite organizmui daugiau žalos padaryti nei naudos. Vietoj išsvajotų numestų kilogramų po dietos turėsite riebų pliusą ir nuleistas rankas, kad sveika mityba ne man.
Esu licenzijuota sporto trenerė ir Zumba instruktorė, bet mitybos mokslų nesu baigusi. Nors daug domiuosi, skaitau specialią literatūrą, lankausi specializuotus seminaruose ir kas svarbiausia savo kūnu perėjau tikrą dietų pragarą. Todėl galiu pasidalinti ir motyvuoti atrasti gyvenimą be dietų, atrasti sveikus ir skanius patiekalus ir pamilti savo kūną tokį koks jis yra bei po truputį siekti savo tikslų (nuolat dirbant ir nebūtinai darbas turi būti nemalonus). Man Zumba, specialūs parinkti pratimai yra malonumas, ko nepasakyčiau apie sporto salę, bėgimą. Esu lankiusi tiek sporto salę, tiek bėgiojus, tai prisiversti tikrai reikėjo ir manau gyvenimas per trumpas daryti nemėgstamus dalykus, kurių ir taip netrūksta gyvenime. Gal kitiems atvirkščiai patinka bėgimas, o šokiai visai ne prie širdies.
Grįžtant prie mitybos. Vaikystėje dėl daktarės netinkamai parinktų hormonų (jų man net nereikėjo) priaugau svorio ir dėl to patyriau patyčias. Kadangi turėjau geležinę valią, skaičiau „Panelės“ žurnalą, tai nusprendžiau, kad laiminga būsiu tik kaip rašė žurnale sportuodama aktyviai ir laikydamasi dietos. Ir ką galvojate, "nusisportavau" ir su mityba taip nualinau organizmą, kad galima sakyti buvau kaip iš "Osvencimo" stovyklos. Iš to laikotarpio turiu dar nuotraukas, kurios primena apie žalingą dietų įtaką. Tai labai žiaurus etapas, nes priėjus tam tikrą ribą tu nebegali nustoti mesti svorio. Gerai prisimenu, kai norėjau normaliai valgyti, bet tiesiog negalėjau, nes normaliai valgyti man prilygo tas pats, jei Jums sakytų: „šok pro 6 aukšto langą“ – neįmanomas dalykas. Ir tik didelių pastangų dėka pradėjau valgyti. Taip kuokštais slinko plaukai ir kas baisiausia visiškai sutriko sotumo jausmas. Nuolat jaučiausi alkana ir galėdavau suvalgyti bet kiek maisto (esu vieną kartą su uogiene suvalgiusi du kepalus duonos vienu prisėdimu). Šis etapas įtakojo tai, kad priaugau be proto daug svorio ir vėl patyriau patyčias. Esu be galo dėkinga likimui, kad turiu nuostabius draugus, kurie mane labai palaikė ir supratau, kad tik sveikai maitindamasi būsiu laiminga ir baigsiu alinti savo organizmą. Taigi dabar tikrai galiu drąsiai sakyti, kad savo kūną myliu, sportuoju tiek kiek man patinka, valgau mėgstamą maistą, stengiuosi maitintis sveikai, subalansuotai, ne visada išeina, bet tobulumui ribų nėra ir svarbiausia kad sportuoti man savęs nereikia versti, kaip ir valgyti sveikesnį maistą. Aš atradau labai skanius patiekalus, kaip ir desertus. Pasimėgauju ir „nesveiku“ maistu, bet dėl to savęs nekaltinu.
Kokie dalykai svarbūs norint numesti svorį
Galioja labai paprasta taisyklė – jei norime gyvenimo kitokio nei dabar, turim daryti tai, ko iki šiol nedarėme.
Taigi svorio metime, tai būtų kitas gyvenimo būdas. Nėra tokios dietos, kur savaitę vien valgant kopūstus nukritęs svoris negrįš valgant įprastą maistą. Nėra stebuklingos piliulės (legalios, kuri nekenktų sveikatai), kurią išgėrus po savaitės numesite svorį.
Yra tik paprasta taisyklė, kad svoris kris, kai subalansuosime gaunamų kalorijų kiekį su fiziniu krūviu.
Jei laikysimės drastiškos dietos, organizmas įjungs bado rėžimą ir visas maistas eis į atsargas, nes organizmas taip bando išgyventi ir nesupranta, kad Jūs norite tiesiog sulieknėti.
Ilgalaikius rezultatus duoda tik būdas visam laikui pakeisti mitybą, jei ji nėra subalansuota. Galima eksperimentuoti ir pasirinkti mėgstamus produktus ir tikrai nereikia valgyti prėskos košės, nes yra sveikų labai skanių padažų ir priedų, tik klausimas ar mes pasirengę keistis ir turėti ilgalaikius rezultatus, ar ieškome trumpalaikių sprendimų ir nepavykus po savaitės ar mėnesio viską metame.
Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą sportą ir fizinį krūvį. Norint turėti bent minimalius rezultatus, reikia sportuoti mažiausiai tris kartus per savaitę ir krūvis palaipsniui turi didėti. Negalima šokti puse kojos, nes rezultato nebus. Reikia save atiduoti ne 100%, o 200%. Kaip tik žiūrėjau sporto užsiėmimų lankomumą, tai tik kelios moterys grupėse ateina beveik į visas treniruotes – dauguma po treniruotę į savaitę (arba su -
savaitės praleidimu). To tikrai nepakanka ir dar labai svarbus dalykas, tai kiek mes atiduodame save sportui, ar išspaudžiame maksimumą, ar padarome dar vieną atsilenkimą, kai jau atrodo viskas. Rezultatams pasiekti reikia nuolatos laikytis nustatyto plano su mažais nuo mūsų nepriklausančiais trukdžiais.
Aš pati į lankomumą žiūriu labai atsakingai, gal dėl to, kad mane močiutė nuo 3 metų vedė į būrelius ir pamenu vesdavo per lietų, per pūgą, kartais net turėdavo laukti lauke žiemą. Man išliko atmintyje tas atsakingumas, tikslo siekimas ir sūnų, kai leidau į būrelius ir kai pati ką lankydavau, jaučiau atsakomybę ateiti, atrodo jei praleidi, net negeras jausmas. Ir kas labiausiai džiugina, kad nuosekliai siekdamas tikslo jį pasieki, supranti, kiek tai kainuoja darbo, bet pasirinkus mėgstamą sritį, tiek pats darbas, tiek ir rezultatas būna malonus.
Dar labai svarbus dalykas yra miegas, kaip bebūtų, bet jei darbas/būdas įtakoja, kad einate labai vėlai miegoti (apie 12-1/2 nakties), tai įtakoja Jūsų nuotaiką, energiją ir žinoma maistą. Tai net įrodyta moksliškai, kad apetitas būna didesnis, kai mažiau miegame ar einame miegoti vėlai. Organizmas tarsi nori kompensuoti energijos trūkumą dėl miego stokos.
Taigi, jei nebijote permainų ir norite jaustis geriau, galite parašyti man asmenine žinute.
Toms, kurios yra labai motyvuotos suteiksiu nemokamas konsultacijas ir pasidalinsiu savo patirtimi.
